- įstumti
- įstùmti, į̃stumia (į̃stuma Š, NdŽ), įstū́mė Rtr, Š, DŽ, NdŽ
1. tr. SD403,407, Sut, N, M, LL175, L, Rod stumiant įvaryti, įgrūsti: Ižvarau, įvarau, įstumiu SD166. Vaikas vaiką į balą įstū́mė J. Darydavo tris didelius, vos į krosnį įstumiamus kepalus P.Cvir. Įstūmusi viešnią į kambarį, Karalienė taip pat dingo I.Simon. Ana itą mergiokaitę anstū́mė upėn Grv. Kol įstūmėm laivelį [į jūrą] su nugaroms, žvejas ir nuskendo Plng. Tą salymą pečiun iñstumi Lnt. Pautienę pečiun iñstuma, ir ana iškepa Dv. Ka ana movė anam į kuprą – dvilinką į tą keleivinę įstū́mė Trk. Nakčiai įstùmk arklius į aptvarą Rs. Nulūžo ližė – neturėsiu kuo nė duoną į pečių įstùmti Nm. Uždenk katilą dugniu ir instùmk pečiun Vžns. Kvailys šiaip taip įstūmė ožką į savo gurbą ir uždarė LTR(Krtn). Ažu tokį žodį tėvas jį įstū́mė marios[na] BM13(Skp). | prk.: Stumtinai įstū́mė šaltis į trobą Krš. | refl. tr., intr. K, Rtr, KŽ: Tarpu durų insistū́mė tą šunį ir kirpo Dg. ║ Ut įvežti: Sušnioris (sulis) Petru šieną – paliko [uorėse], neįstū́męs daržinėn Mžš.
2. tr. [i]įkišti: Bijau instùmtie koją balon Lz. Aš jam (lokiui) instū́miau ranką gerklėn Aru36(Lz). Ana kap razsižiojasi, tai varną instumtái Dv. Šaltan vandenin kap į̃stumi kojas, tai tep lengva pasidaro Btrm. Į bačką tave žada įstùmt, į ežerą ketina įmęst LKT196(Žvr). Mane maišan instum̃' Lz. Tas senis padėkavojo už skilandį, instūmė in krepšį ir išėjo BsPIV247. Įstūmęs raktą ing dures, žiuburį užgesino I. | prk.: Ir aš pati jam dešim rublių instū́miau Pv. Vaikai paaugo, tarp žmonių reikia jiems būti, tikrų žmonių, gal ir į mokyklą aukštesnę pasiseks kurį įstumti J.Balt. Įstumamì tėvų į darbus vaikai karts labai nusimina, nenora Krš. | refl.: Dabar jaunimas į proftechninę įsìstumia ir dirba (sov.) Gž.
3. tr. Ser, DŽ1 prk. priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenoje: Ko ta meilė nepadaro!.. Atneša laimę, bet kartu ir į vargą įstumia!.. Žem. Tik nuleidai, motinėle, už didžio girtuoklio ir instū́mei in vargelį an viso amželio DrskD239. Ir įstū́mei mane jauną kaip į purvynėlį JV870. Aitvaras ir deivės ing peklos ugnį gal įstumti Mž10. Įstūmė ing kitus visus klajojimus DP136. ║ uždaryti (į kalėjimą): Vienus iš savo žemės ištrėmė, kitus į kalinį įstūmė M.Valanč. Vaikiną instūmė in kalėjimą LTR(Alv).
4. refl. kuo atsispiriant įsivaryti: Įsistū́miau pačian vidurin upės (valtyje su kartele spirdamasis) Š.
5. refl. sunkiai įeiti: Įsistūmė į trobą aukštas žmogus M.Valanč.
6. intr. Skr euf. pridergti: Įstū́męs į kelnes parejo Krš. Vaikine, visi įstū́mė į kelnes, kai virves užnėrė! Alk.
◊ liežùvį įstùmti išplepėti: Kažkas liežùvį instū́mė Lz.\ stumti; antstumti; apstumti; atstumti; įstumti; išstumti; paišstumti; nustumti; pastumti; padstumti; parstumti; perstumti; prastumti; pristumti; sustumti; užstumti
Dictionary of the Lithuanian Language.